15 birželio 22, Pirmadienis 07:52

Šunų veisimo nuostatai pagal LKD

Parašė 

Čia rasite sutrumpintus LKD šunų veisimo nuostatus. Pilną dokumentą galite rasti LKD svetainėje kinologija.lt

 

1. TERMINAI IR TRUMPINIAI

1.1. FCI – Tarptautinė kinologų federacija.

1.2. LKD – Lietuvos kinologų draugija.

1.3. LKD klubas – kinologų organizacija (juridinis asmuo), Lietuvos kinologų draugijos narys.

1.4. LŠVK – Lietuvos šunų veislių knyga; joje registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus bei LKD klubų pateiktų vadų šuniukai.

1.5. Šuns kilmės liudijimas – šuns kilmę nurodantis dokumentas.

1.6. LR GGAĮ – Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymas.

1.7. EKNLGA – Europos konvencija dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos.

1.8. Veisėjas  LKD klubo narys, turintis kalės veisimo teisę bei registruojantis Lietuvoje gimusius šuniukus.

1.9. Veislyno pavadinimas – LKD ir FCI registruotas pavadinimas, kuris rašomas prie veisiamų šuniukų vardų.

1.10. LKD veisimo komisija –  šunų veisimo klausimus nagrinėjantis LKD organas. Veisimo komisija yra renkama penkeriems metams LKD Konferencijoje. Ją sudaro septyni nariai, kurie iš savo tarpo išsirenka pirmininką.

1.11. LKD veislynas  veisėjo statusas, pažymintis, kad veisėjas jau yra išveisęs tris šuniukų kartas, veisęs šunis ne mažiau kaip penkerius metus ir per paskutinius trejus metus nėra nusižengęs Veisimo nuostatams. Veisėjas turi būti išklausęs LKD parengtą veisėjo kursų programą. LKD veislyno statusas kiekvienai šunų veislei suteikiamas atskirai. LKD Taryba išimties tvarka gali suteikti LKD veislyno statusą iškart kelioms artimoms šunų veislėms, jei aukščiau paminėtos  sąlygos išpildytos vienai iš veislių.

1.12. Sibsai – to paties tėvo, skirtingų motinų, arba atvirkščiai, palikuoniai.

1.13. Bendrasavininkiai – vieno šuns arba veislyno pavadinimo keli savininkai.

1.14. Veisėjo knyga – laisvos formos knyga, kurioje registruojami visi veisėjui priklausantys šunys ir jo išveisti šuniukai (vados).

1.15. DNR tyrimas  –  genetinis kraujo tyrimas, nustatant tėvystę arba paveldimas ligas.

1.16. LR VMVT – Lietuvos Respublikos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

1.17. Ženklinimas – šunų identifikavimas elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP).

 

 2. BENDROJI DALIS

2.1. LKD veisimo nuostatų (toliau Nuostatų) tikslas yra šunų sveikatos, temperamento bei charakterio, gerovės ir veislei būdingų savybių išsaugojimas, užtikrinimas  ir gerinimas.

2.2. Šie Nuostatai yra sudaryti remiantis Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) statuto ir veisimo taisyklių, Lietuvos kinologų draugijos įstatų, Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimais. Jų privalo laikytis visi LKD veisėjai bei šunų savininkai.

2.3. Nuostatus priima ir juos keičia LKD Konferencija.

2.4. Pasiūlymus Nuostatų keitimui ar papildymui teikia LKD klubai arba LKD veisimo komisija. LKD veisimo komisija klubo prašymu teikia išvadas ir rekomendacijas jo pasiūlymų atžvilgiu, rengia Nuostatų pakeitimo projektus ir teikia juos svarstyti LKD Konferencijai.

2.5. LKD klubai pasiūlymus dėl Nuostatų pakeitimų turi siųsti ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki Konferencijos. Veisimo komisija Nuostatų pakeitimų projektą turi pateikti LKD klubams aptarti ne vėliau kaip prieš savaitę iki LKD Konferencijos.

2.6. Veisimo reikalavimai negali būti keičiami dažniau kaip kartą per metus.

 

3. Lietuvos šunų veislių knyga – LŠVK

3.1. Lietuvos šunų veislių knygoje (LŠVK) registruojami šunys ir kalės, turintys LKD ir FCI pripažįstamus kilmės liudijimus, bei LKD klubų pateiktų vadų šuniukai.

3.2. Veisiamos tik užregistruotos LŠVK kalės.

3.3. Į pagrindinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiausiai trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI.

3.4. Į registrinę LŠVK registruojami šunys, kurių kilmės liudijime yra mažiau negu trys kartos šunų, kurių kilmę pripažįsta FCI.

3.5. Importuotam šuniui, dar neturinčiam eksportinio kilmės liudijimo, gali būti suteiktas avansinis LŠVK numeris, suteikiantis teisę šuniui iki 18 mėnesių amžiaus dalyvauti parodose. Avansinis LŠVK nesuteikia teisės veisti šuns ir gauti FCI bei LKD titulų patvirtinimą.

 

4. VEISĖJAS

4.1. Veisėjas – LKD klubo narys, turintis kalės veisimo teisę bei registruojantis Lietuvoje gimusius šuniukus.

4.2. Veisėjas turi teisę:

4.2.1.        veisti LKD pripažįstamų veislių  šunis;

4.2.2.        laikydamasis LKD veisimo nuostatų, savo nuožiūra parinkti veisimui kales ir šunis;

4.2.3.        pagal veisimo teisės perdavimo sutartį veisti kales, priklausančias kitiem asmenims;

4.2.4.        reklamuoti ir realizuoti šuniukus;

4.2.5.        gauti LKD ir jos narių konsultacijas veisimo klausimais;

4.2.6.        mokytis ir tobulintis LKD ir jos narių organizuojamuose kursuose, seminaruose, konferencijose;

4.2.7.        tarpininkaujant LKD klubui ir LKD, registruoti veislyno pavadinimą FCI;

4.2.8.        neregistruoti veislyno pavadinimo FCI; tokiu atveju vados šuniukų vardai turi būti sudaryti tik iš vieno žodžio (brūkšniu atskirti žodžiai laikomi atskirais žodžiais);

4.2.9.        įvykdžius LKD veislyno registravimo sąlygas, įgyti LKD veislynui suteikiamas lengvatas.

4.3. Veisėjas privalo:

4.3.1.        laikytis FCI ir LKD priimtų Šunų veisimo nuostatų ir taisyklių bei visų kitų dokumentų, reglamentuojančių LKD ir jos narių veiklą ir su ja susijusių;

4.3.2.        laikytis Tarptautinės kinologų federacijos (FCI) veisimo taisyklių, Lietuvos kinologų draugijos įstatų, Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos ir apsaugos įstatymo bei Europos konvencijos dėl namuose laikomų gyvūnų apsaugos reikalavimų, VMVT patvirtintų reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams (jei taikoma);

4.3.3.        gimus trečiai vadai, per dvi savaites pateikti klubui prašymą įregistruoti veislyno pavadinimą LKD ir FCI;

4.3.4.        garantuoti veislės grynumą;

4.3.5.        vesti veislyno registracijos knygą;

4.3.6.        sudaryti savo augintiniams ir jų palikuoniams tinkamas gyvenimo, mitybos ir priežiūros sąlygas pagal bendrus šunims ir papildomus tai veislei reikalavimus (LR GGAĮ 4 ir 11 straipsniai, 17 straipsnio  2 dalis);

4.3.7.        leisti LKD atstovams bet kada patikrinti veislyne laikomų šunų gyvenimo sąlygas, apžiūrėti vadas;

4.3.8.        leisti klubo atstovams apžiūrėti nuo 6 savaičių iki  4 mėnesių amžiaus identifikuotas šuniukų vadas ir kalę (vados apžiūros metu);

4.3.9.        realizuoti ne anksčiau kaip 2 mėnesių amžiaus, paženklintus, sveikus, geros kondicijos, dehelmintizuotus ir be ektoparazitų šuniukus;

4.3.10.    laiku ir pagal sutartį atsiskaityti su patino savininku.

4.4.  LKD veisėjas negali veisti ir realizuoti šunų be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų.

4.5.  Rekomenduojama, kad LKD veisėjas, realizuodamas bet kurį savo šunį ar šuniuką, užpildytų šuns perdavimo dokumentą (Priedas Nr. 8) ir jo kopiją pateiktų LKD sekretoriatui.

 

5. SAVININKAI IR BENDRASAVININKIAI

5.1. Šuns/kalės savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso šuo/kalė. Savininko vardas ir pavardė turi būti įrašyti į šuns/kalės kilmės liudijimo originalą.

5.2. Šuns savininko pasikeitimas turi būti patvirtintas sutartimi arba savininko pasikeitimas turi atsispindėti šuns kilmės liudijimo originale. Jeigu veisėjas ar naujasis savininkas LKD sekretoriatui nepristatė šuns perdavimo dokumentų, šuo laikomas veisėjo nuosavybe.

5.3. Bendrasavininkiams keliami reikalavimai:

5.3.1.        visi šuns savininkai, gyvenantys Lietuvoje, turi būti LKD klubo nariai, bendrasavininkiais taip pat gali būti užsieniečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, gyvenantys užsienyje;

5.3.2.        bendrasavininkystės sutartis turi būti patvirtinta LKD klube ir jos kopija pristatyta į LKD sekretoriatą per mėnesį nuo pasirašymo;

5.3.3.        bendrasavininkystės sutartyje turi būti aiškiai nurodytos kiekvieno savininko teisės ir pareigos (taip pat veisimo teisė).

5.3.4.        bendrasavininkystės sutartyje turi būti nurodytas bendrasavininkių pavardžių rašymo eiliškumas ir adresas to savininko, kurio pavardė rašoma pirma;

5.3.5.        jeigu vienas iš bendrasavininkių yra užsienietis, į LŠVK pirmu savininku rašomas LKD narys ir jo adresas, nepriklausomai nuo bendrasavininkystės sutartyje nurodytos tvarkos;

5.3.6.        apie pasikeitimus bendrasavininkystės sutartyje per 15 dienų reikia raštu informuoti LKD sekretoriatą.

5.3.7.        registruojant šunį į parodas, turi būti įrašomi visi bendrasavininkiai.

 

6. VEISIMO TEISĖS PERDAVIMAS

6.1. Jeigu nėra sutarties, kalės savininkas kalės šuniavimosi metu yra laikomas veisėju. Kalės arba šuns veisimo teisė gali būti perduota kitam asmeniui, sudarius su juo raštišką veisimo teisės perdavimo sutartį.

6.2. Raštiška veisimo teisės perdavimo sutartis, kurioje tiksliai nurodytos abiejų pusių teisės ir įsipareigojimai, turi būti sudaryta prieš kergimą, pateikiant ją kergimo aktą išduodančiam LKD klubui.

6.3.Vienas sutarties egzempliorius kartu su prašymu registruoti vadą pateikiamas LKD sekretoriatui.

 

7. VEISLYNO PAVADINIMAS

7.1. Prašymą įregistruoti veislyno pavadinimą veisėjas pateikia LKD klubui, kuris jį perduoda LKD sekretoriatui. LKD sekretoriatas veislyno pavadinimą registruoja FCI.

7.2. Veislyno pavadinimo savininkas turi sumokėti registracijos mokestį.

7.3. Veisėjas gali registruoti tik vieną veislyno pavadinimą. FCI patvirtinus veislyno pavadinimą, jo negali naudoti joks kitas FCI šalies veisėjas.

7.4. Veislyno pavadinimas gali būti rašomas po arba prieš šuniukų vardus.

7.5. Veislyno pavadinimo registravimui veisėjas pateikia LKD klubui raštišką prašymą, kuriame nurodoma:

7.5.1.        Veisėjo (-jų) vardas (-ai) ir pavardė (-ės);

7.5.2.        keli siūlomi pavadinimų variantai, pirmumo tvarka;

7.5.3.        adresas, telefonas;

7.5.4.        data ir parašas.

7.6. Jei veislyno pavadinimo registravimo dokumentų duomenys keičiami arba papildomi, apie tai turi būti pranešta LKD klubui, kuris raštu informuoja LKD sekretoriatą.

7.7. Veislyno pavadinimas neregistruojamas, jeigu:

7.7.1.        toks jau yra įregistruotas LKD arba FCI;

7.7.2.        jis sudarytas iš pavienių raidžių ar skaičių;

7.7.3.        jame yra vardas arba pavardė;

7.7.4.        jame yra šunų veislės pavadinimas;

7.7.5.        jame yra gyvūno vardas;

7.7.6.        jame yra necenzūrinių arba beprasmių žodžių;

7.7.7.        jame yra žodis „kinologija”;

7.7.8.        jame yra apostrofas;

7.7.9.        jis sudarytas daugiau kaip iš 20 spaudos ženklų;

7.7.10.    jis sudarytas daugiau kaip iš dviejų žodžių (brūkšniu atskirti žodžiai laikomi atskirais žodžiais);

7.7.11.    jame yra nelietuviškos terminijos žodis;

7.7.12.    jame yra valstybės pavadinimas.

7.8. FCI įregistravus veislyno pavadinimą, LKD sekretoriatas pareiškėjui išduoda FCI veislyno pavadinimo registracijos pažymėjimą.

7.9. Jei LKD klubas arba LKD atsisako registruoti veislyno pavadinimą, per vieno mėnesio laikotarpį nuo prašymo gavimo dienos pareiškėjui turi būti duotas motyvuotas atsakymas.

7.10. Veislyno pavadinimo savininkais gali būti ir keli asmenys. Registruodami veislyno pavadinimą bendrasavininkiai privalo nurodyti vardų ir pavardžių rašymo tvarką, vieną adresą. Būtina bendrasavininkystės sutartis, apibrėžianti visų savininkų teises ir pareigas.

7.11. Norint, kad veislyno pavadinimas atitektų vienam iš kelių savininkų, LKD klubo vardu pateikiamas raštiškas prašymas, nurodant būsimą veislyno pavadinimo savininką, perdavimo priežastį ir sąlygas. Pareiškimas tvirtinamas visų buvusių veisėjų parašais. Naujasis savininkas registruoja veislyno pavadinimą savo vardu bendra tvarka.

7.12. Panaikinus kelių veisėjų bendrą veislyno pavadinimą, veisėjai turi teisę  registruoti atskirus, naujais pavadinimais veislyno pavadinimus bendra tvarka.

7.13. Jeigu skirtingų veislynų pavadinimų savininkai nori įforminti veislyno pavadinimo bendrasavininkystę, pasirinktojo veislyno pavadinimo savininkais tampa visi veisėjai, perregistruodami jį bendra tvarka. Likę veislynų pavadinimai panaikinami.

7.14. Jei savininkas nori pakeisti jau įregistruotą FCI veislyno pavadinimą, jis turi registruoti naują pavadinimą bendrąja tvarka. Ankstesnis pavadinimas panaikinamas.

7.15. Veislyno pavadinimas negali būti įsigytas ar perleistas pirkimo-pardavimo sutartimi.

7.16. Veislyno pavadinimo įsigijimas dovanojimo ir paveldėjimo būdais:

7.16.1.    veislyno pavadinimas gali būti dovanojamas arba paveldimas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka;

7.16.2.    dovanojimo sutarties ir paveldėjimo teisės liudijimo kopijos turi būti pateiktos LKD sekretoriatui;

7.16.3.    dovanos gavėjas nuo veislyno pavadinimo dovanojimo sutarties įsigaliojimo dienos per vienerius metus turi tapti LKD klubo nariu bei perregistruoti veislyno pavadinimą, pateikdamas sutarties nuorašą; priešingu atveju veislyno pavadinimas panaikinamas;

7.16.4.    esant paveldėjimui, paveldėtojas per vienerius metus nuo palikimo priėmimo dienos turi tapti LKD nariu ir perregistruoti veislyno pavadinimą savo vardu, pateikdamas papildomai veisėjo mirties liudijimo ir paveldėjimo teisės liudijimo nuorašus;

7.16.5.    jei dovanos gavėjas ar paveldėtojas jau turi LKD įregistruotą veislyno pavadinimą, jis turi pasirinkti vieną iš dviejų veislyno pavadinimų, o antrąjį panaikinti.

7.17. Jei veislyno pavadinimo registravimo dokumentų duomenys keičiami ar papildomi, apie tai turi būti pranešta LKD klubui, kuris raštu informuoja LKD sekretoriatą.

7.18. Keičiantis veislyno pavadinimo savininkui, turi būti pateiktas raštiškas prašymas LKD sekretoriatui ir iš naujo sumokėtas visas registracijos mokestis.

 

8. LKD VEISLYNO STATUSAS

8.1. Veisėjas gali prašyti LKD veislyno statuso, jeigu jis jau yra išveisęs tris šuniukų kartas, veisęs ne mažiau kaip penkerius metus ir per paskutinius trejus metus jis nėra nusižengęs Veisimo nuostatams.  Teikdamas prašymą registruoti LKD veislyno statusą veisėjas turi būti išklausęs LKD parengtus veisėjo kursus. LKD veislyno statusas kiekvienai veislei suteikiamas atskirai. LKD taryba išimties tvarka gali suteikti LKD veislyno statusą iškart kelioms artimoms veislėms, jei aukščiau paminėtos  sąlygos išpildytos vienai iš veislių.

8.2. LKD sekretoriato teikimu abejotinus LKD veislyno registracijos atvejus sprendžia LKD Taryba.

8.3. LKD veislyno statuso registracija yra nemokama. LKD sekretoriatas pareiškėjui išduoda LKDveislyno pažymėjimą.

8.4. LKD veislyno statusas gali būti panaikintas LKD Tarybos sprendimu, veisėjui pažeidus LKD veisimo nuostatus arba kitų dokumentų reikalavimams, arba kai veisėjas nevykdo veiklos 10 metų.

8.5. LKD veislyno savininkas turi teisę:

8.5.1.        veisti eksterjero, sveikatos ir psichikos gerinimo tikslais šunis su veislės broku, likusius veislyne. Kiekvienas toks kergimas turi būti argumentuotas ir apie jį ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį turi būti raštu pranešta LKD klubui.

8.5.2.        veisti kales, vyresnes vieneriais metais, nei nurodyta Veisimo nuostatuose. Tokio kergimo atveju kalė prieš tai turi būti apžiūrėta LKD klube;

8.5.3.        kergti kalę dvi rujas iš eilės, po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 6 mėnesiams, praleidžiant kitą rują;

8.5.4.        registruoti jam priklausančius šunis, kuriems taikomas veislyno statusas, į LKD organizuojamas tarptautines šunų parodas pradine registracijos kaina;

8.5.5.        veisime naudoti kombinacijas „tėvai-vaikai”, „broliai-seserys”, sibsas-sibsas. Kiekvienas toks kergimas turi būti argumentuotas ir apie jį ne mažiau kaip prieš 1 mėnesį turi būti raštu pranešta LKD klubui.

8.6.LKD Tarybos sprendimu, LKD veislyno statusas veisėjui gali būti panaikintas už LKD veisimo nuostatų ar kitų dokumentų pažeidimus. Veisėjas per 30 kalendorinių dienų nuo pažeidimų fakto konstatavimo turi pateikti LKD Tarybai raštišką pasiaiškinimą. Pasiaiškinimo nepateikimas nėra kliūtis priimti LKD Tarybos sprendimą. Veisėjas įgyja teisę pakartotinai teikti prašymą dėl LKD veislyno statuso suteikimo tik esant  LKD klubo rekomendacijai ir LKD Tarybai priėmus teigiamą sprendimą.

8.7. LKD veislyno statusas negali būti perleidžiamas, dovanojamas ar paveldimas. Pasikeitus veislyno savininkui, dėl LKD veislyno statuso suteikimo naujam savininkui sprendžia LKD Taryba.

8.8. Jei veisėjas, turintis LKD veislyno statusą, pakeičia veislyno pavadinimą, lengvatos prarandamos.

 

9. BENDRIEJI ŠUNŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI

9.1. Šuo turi turėti patogų ir atitinkantį jo dydį guolį sausoje ir patogioje vietoje, apsaugotą nuo permainingų oro sąlygų ir skersvėjų, kur galėtų ramiai ilsėtis.

9.2. Jei šuo gyvena uždaroje patalpoje, jis turi būti išvedamas pasivaikščioti arba išleidžiamas pabėgioti į pakankamai didelį aptvarą ne rečiau nei du kartus per dieną.

9.3. Jei šuo gyvena voljere (aptvare), voljero dydis turi būti pakankamas šuniui išsilakstyti, prasimankštinti.

9.4. Nuolatinėje šuns gyvenamojoje aplinkoje turi būti pakankamai dienos šviesos ir gryno oro.

9.5. Nuo pirmų gyvenimo savaičių šuniui turi būti užtikrinta jo amžių atitinkanti socializacija.

9.6. Visi šunų savininkai privalo laikytis LR GGAĮ ir EKNLGA reikalavimų.

 

10. BAZINIAI ŠUNŲ VEISIMO REIKALAVIMAI

10.1. LŠVK užregistruoto ir Lietuvoje veisiamo šuns savininkas turi būti LKD klubo narys.

10.2. Kalių ir šunų leistino kergimo amžiaus priklausomybė nuo veislės pateikta priede Nr.1.

10.3. Pirmo šuniavimosi metu kalė negali būti vyresnė nei 7 metų.

10.4. Kitą kartą kalę galima kergti po šuniukų gimimo praėjus mažiausiai 8 mėnesiams.

10.5. Veisiant neleidžiamos kombinacijos „tėvai-vaikai”, „broliai-seserys”, sibsas-sibsas (kombinacijos 1-2, 2-1, 2-2).

10.6. Veisti galima kalę, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose LKD ir jos narių organizuojamose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „labai gerai” (galioja įvertinimams, gautiems po 2014 m. sausio 1 d.).

10.7. Veisti galima šunį, įvertintą dviejų skirtingų teisėjų dviejose LKD ir jos narių organizuojamose parodose. Įvertinimai turi būti ne mažesni, negu „puikiai” (galioja įvertinimams, gautiems po 2014 m. sausio 1 d.).

10.8. Jeigu veisiamas  šuo/kalė jau suaugęs yra atvežtas iš kitos šalies, pripažįstami parodų įvertinimai gauti toje šalyje arba bet kurios šalies čempionų titulai.

10.9. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti FCI pripažįstamą kilmės liudijimą. Jei tokio šuns vietinis kilmės liudijimas spausdintas ne viena iš oficialiųjų FCI kalbų, turi būti pateiktas eksportinis kilmės liudijimo variantas.

10.10. Jeigu veisimui naudojamas užsienio šalyje registruotas šuo, jis turi turėti mažiausiai du įvertinimus „puikiai“, gautus FCI pripažįstamoje parodoje arba savo šalies kinologų organizacijos leidimą veisti.

10.11. Veisėjas gali veisti tik geros sveikatos būklės ir kondicijos šunis bei kales.

10.12. Veisėjas atsakingas už tai, kad nebūtų veisiami nestabilios psichikos, iš prigimties kurti arba akli, turintieji esminių dantų bei žandikaulių defektų, epileptikai, kriptorchai, turintieji monorchizmo, albinizmo, nestandartinės spalvos požymių šunys.

10.13. Tos pačios veislės įvairių dydžių, spalvų ir plauko tipo šunų veisimo tvarka nurodyta priede Nr. 3.

10.14. Veisiamiems šunims ir kalėms turi būti atliktas klubo sąnario displazijos (HD), alkūnės sąnario displazijos (ED), kelio sąnario išnirimo (patella), akių tyrimai – priklausomai nuo šuns veislės – nurodyta prieduose Nr. 1 ir Nr.2.

10.15. Jei atliktas DNR tyrimas akių ligų atžvilgiu, kartoti akių tyrimo nereikia. Jei abiejų tėvų DNR tyrimas parodo, kad jie genetiškai sveiki, jų palikuoniams akių tyrimo atlikti nereikia. 

10.16. Jei tam tikros ligos DNR tyrimai padaryti šuniukų tėvams ir jie nėra tos genetinės ligos nešėjai, jų palikuoniams į kilmės dokumentus įrašoma „genetiškai sveikas“ tik tada, jei atlikti tėvystės DNR tyrimai arba atlikus tos ligos DNR tyrimą šuniukui.

10.17. Veislių, kurių standarte entropija ir ektropija nurodytos kaip diskvalifikacinis požymis, kergiamiems šunims ir kalėms turi būti atlikti akių tyrimai. Tų veislių šunys/kalės su entropija neveisiami. Jei vienam iš poros nustatyta ektropija, kitas turi būti sveikas.

10.18. Pakartotinis displazijos, kelio girnelės ar akių tyrimas, kai veisėjas nepatenkintas gautu rezultatu, gali būti daromas tik gavus LKD klubo raštišką leidimą. Nesant tokio leidimo, antrojo tyrimo rezultatai ignoruojami. Klubo ir alkūnės sąnarių displazijos tyrimas gali būti kartojamas ne anksčiau, kaip po 6 mėnesių. Visų tyrimų rezultatai turi būti pateikti LKD sekretoriatui kartu su paraiška išduoti tirtų šunų palikuoniams kilmės liudijimus.

10.19. Ginčus dėl dviejų skirtingų sveikatos tyrimų rezultatų sprendžia veterinarijos gydytojų ekspertų apeliacinė komisija, gavusi raštišką LKD klubo prašymą. Komisija renkasi ne dažniau kaip kartą per mėnesį. Komisijos sprendimas galutinis ir neginčijamas.

10.20. Užsienyje displazijos tyrimai gali būti atliekami tik tarpininkaujant LKD klubui ir gavus LKD šunų veisimo komisijos leidimą. Tokiu atveju į LKD sekretoriatą turi būti pristatyta identifikuota  nuotrauka ir tyrimo rezultatą atspindintis sertifikatas.

10.21. Šunys, kuriems neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai, arba kurių tyrimų rezultatai viršija leistinus, neveisiami.

10.22. Šunys/kalės gali būti veisiami ir nedalyvavę parodose. Tokiu atveju jie turi turėti 2 LKD teisėjų atliktą veislės apžiūrą su išvada, kad šuo/kalė tinkamas veisti (t.y. galėtų gauti parodoje reikalaujamus įvertinimus). Kilmės liudijimų kaina tokiu atveju skaičiuojama pagal priedą Nr.4.

10.23. Jei šuo/kalė buvo traumuotas/a ir dėl to negali gauti įvertinimų parodose, tačiau trauma netrukdo veistis, šuniui gali būti atlikta 2 LKD teisėjų veislės apžiūra su išvada, kad šuo/kalė tinkamas veisti (t.y. galėtų gauti parodoje reikalaujamus įvertinimus, jei netrukdytų traumos padariniai). Taip pat turi būti pateikta vet. gydytojo pažyma. Tokiu atveju šuniukų kilmės dokumentų kaina bazinė.

10.24. Jei kalė buvo sukergta per anksti ar per vėlai, šuo buvo sukergtas per anksti, LKD klubas, pateikdamas paraišką šunų kilmės liudijimams gauti, privalo pranešti LKD sekretoriatui ir pateikti veisėjo paaiškinimą dėl tokio kergimo.

10.25. Veislės klubas gali įvesti papildomus reikalavimus (pvz., privalomą dalyvavimą klubo parodoje, sveikatos patikrinimų, dresuotės reikalavimus ir t.t.) veisti šunis savo klubo nariams be atskiro LKD Konferencijos sutikimo (veislės klubas gali patvirtinti griežtesnius šunų veisimo reikalavimus klubo viduje).

 

11. SPECIFINIAI VEISIMO REIKALAVIMAI

11.1. Jorkšyro terjerų ir čihuahua veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,8 kg; rusų žaisliukų veislių kalės gali būti veisiamos, jei sveria ne mažiau kaip 1,5 kg.

11.2. Visiems veisiamiems vokiečių aviganiams, gimusiems po 2010 07 01, privaloma išlaikyti BH testą ir atlikti veislės apžiūrą. Šunims, gavusiems parodose įvertinimą „labai gerai‘‘, ir kalėms, turinčioms įvertinimą „gerai“, veisimui privaloma IPO I dresūra.

11.3. Visiems veisiamiems jagdterjerų, rusų Europinių laikų, rytų Sibiro laikų, vakarų Sibiro laikų, suomių laikų (špicų) ir lietuvių skalikų veislės šunims privalomi du lauko bandymų diplomai.

11.4. Visiems veisiamiems dobermanų veislės šunims/kalėms, gimusiems po 2014 01 01, būtina išlaikyti BH testą.

11.5. Visiems veisiamiems niūfaundlendų veislės šunims/kalėms privalomas cistinurijos tyrimas.

 

12.   PRAKTINIS VEISIMAS

12.1. Visi veisiami šunys turi būti pažymėti tatuiruote arba ETNP.

12.2. Veisėjas turi teisę pats pasirinkti reproduktorių.

12.3. Prieš kergimą veisėjas turi gauti iš LKD klubo nukreipimą kergimui, kuriame turi būti pateikiami šie duomenys:

12.3.1.    LKD klubo, išdavusio nukreipimą kergimui, pavadinimas;

12.3.2.    šunų veislė;

12.3.3.    šuns vardas, registracijos numeris;

12.3.4.    šuns savininko vardas, pavardė ir adresas;

12.3.5.    kalės vardas, registracijos numeris;

12.3.6.    veisėjo vardas, pavardė ir adresas;

12.3.7.    kergimo data;

12.3.8.    atsiskaitymo už kergimą forma ir sąlygos;

12.3.9.    šuns savininko ir veisėjo parašai.

12.4. Veisėjas privalo pateikti šuns ir kalės kilmės dokumentų kopijas, jei kuris nors iš poros yra importuotas – eksportinio kilmės liudijimo kopiją; jei šuo gyvena užsienyje – vietinio kilmės liudijimo kopiją, jei liudijimas išspausdintas viena iš FCI oficialių kalbų, jei ne – eksportinio kilmės liudijimo kopiją.

12.5. Priklausomai nuo to, kaip įvykdyti baziniai veisimo reikalavimai, šuniukų kilmės liudijimų kaina kinta (Priedas Nr. 5).

12.6. Jei kalė tos pačios rujos metu buvo kergta daugiau nei su vienu reproduktoriumi, kilmės dokumentai išduodami tik atlikus šuniukų DNR tyrimus. Veisėjas privalo informuoti savo klubą apie tokį kergimą ne vėliau kaip per dvi savaites nuo kergimo dienos.

12.7. Jei buvo sukergti du šunys, atitinkantys šių nuostatų reikalavimus, tačiau joks LKD klubas neišdavė kergimo sutarties (nepatvirtino kergimo), šuniukams gali būti išduoti kilmės liudijimai, jei atlikti DNR testai patvirtino tėvystę.

12.8. Užsienyje gali būti kergiamos tik tos kalės, kurioms atlikti visi reikalaujami veislei sveikatos tyrimai. Tyrimų rezultatai turi atitikti LKD veisimo nuostatų ir jų priedų reikalavimus.

12.9. Iškilusius dėl užmokesčio už kergimą konfliktus LKD klubai sprendžia tik tada, jei buvo pasirašyta kergimo sutartis.

12.10. Kergiant LKD užregistruotus šunis/kales su užsienio kinologų organizacijų narių šunimis/kalėmis, atsiskaitoma pagal kergimo sutartyje numatytas sąlygas. Iškilusius konfliktus, jei yra pasirašyta kergimo sutartis, sprendžia LKD kartu su kitos šalies kinologų organizacija.Tuo atveju, kai kalė yra apvaisinama dirbtinai, reproduktoriaus spermą paimantis veterinarijos gydytojas privalo parašyti sertifikatą, kad šviežia arba šaldyta sperma, kuria buvo apvaisinta kalė, yra būtent sutarto reproduktoriaus.

12.11. Jei DNR tyrimai padaryti šunukų tėvams ir jie nėra genetinės ligos nešėjai, jų vaikams į kilmės dokumentus įrašoma „genetiškai sveikas“ tik tada, jei atlikti tėvystės DNR tyrimai, arba atlikus tos ligos DNR tyrimą.

12.12. LKD klubas svarsto ginčus tarp veisėjo ir šuniuko savininko tik tais atvejais, kai buvo pasirašyta šuniuko perdavimo sutartis.

12.13. Veisėjas privalo laiku atlikti šuniukų dehelmintizaciją ir užtikrinti veterinarijos gydytojo sertifikuotą, šuniukų amžių atitinkančią vakcinaciją. Šuniuko perėmėjui kartu su kilmės liudijimu veisėjas privalo pateikti veterinarijos gydytojo antspaudu ir parašu patvirtintą dokumentą apie vakcinaciją.

12.14. Veisėjas šuniukus gali parduoti tik su kilmės liudijimais ir veterinariniais dokumentais, atspindinčiais vakcinaciją, identifikuotus elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP). Į užsienį parduodamas šuo turi turėti eksportinį kilmės liudijimą (FCI reikalavimas).

12.15. Tais atvejais, kai šunims neatlikti pagal šiuos Nuostatus privalomi sveikatos tyrimai arba tyrimų rezultatai viršija leistinus (jei LKD klubas išdavė kergimo sutartį), LŠVK vedėjas visiems vados šuniukams kilmės liudijimuose deda žymą „netinkamas veisti“, įrašant priežastį į LŠVK duomenų bazę. Tokius kilmės liudijimus turintys šunys neveisiami.

12.16. Šuniuko kilmės liudijimas gali būti pažymėtas žyma „netinkamas veisti“ ir kitais atvejais - LKD tarybos, LKD klubo ar paties veisėjo sprendimu. Tokiu atveju savininkas gali prašyti pašalinti žymą tik atitinkamai gavus LKD Tarybos, LKD klubo arba paties veisėjo leidimą.

12.17. Jei tyrimai atlikti jau po kilmės liudijimų išdavimo ir gauti tinkami veisimui rezultatai, visos vados kilmės liudijimai perdaromi. Veisėjas už kiekvieną kilmės liudijimą turi sumokėti LKD minimalią kilmės liudijimo kainą.

12.18. Draudžiama kergti šunį, jei  būsimos vados šuniukai negaus FCI pripažįstamų kilmės dokumentų (kalė neatitinka LKD veisimo nuostatų reikalavimų – neturi FCI pripažįstamų kilmės dokumentų, turi diskvalifikuojančių požymių ir pan., kalės savininkas nėra jokios FCI pripažįstamos kinologų organizacijos narys).

 

13.   VADOS REGISTRAVIMO TVARKA

 

13.1.  Remiantis FCI šunų veisimo taisyklėmis, šuniukai nuo dviejų veislinių tos pačios veislės šunų, turinčių FCI  pripažįstamus kilmės dokumentus, įvykdžius LKD šunų veisimo nuostatų reikalavimus, yra laikomi kilmingais šuniukais ir turi teisę į FCI pripažįstamus  kilmės dokumentus. FCI pripažįstami kilmės dokumentai yra ne šuns kokybės, o kilmės sertifikatas.

13.2.  Veisėjas privalo įregistruoti vadą per 2,5 mėnesio nuo šuniukų gimimo LKD, tarpininkaujant LKD klubui, kurio narys jis yra.

13.3. Vardus šuniukams suteikia veisėjas. Tos pačios vados šuniukų vardai prasideda viena raide.

13.4. Šuniuko vardas kartu su veislyno pavadinimu negali viršyti 40 spaudos ženklų.

13.5. Kito veislyno pavadinimas šuniuko varde gali būti papildomai naudojamas tik to veislyno savininkui neprieštaraujant ir tik taip, kad būtų aišku, kuriam veislynui priklauso šuniukas.

13.6.  Šuniukai įrašomi į Lietuvos šunų veislių knygą ir jiems išduodami kilmės dokumentai tik tada, jei veisėjas  yra LKD klubo narys.

13.7. LKD sekretoriatas perduoda klubo užsakytus vados kilmės liudijimus ir  ženklinimo pažymas LKD klubui. Veisėjas turi užtikrinti, kad vada bus paženklinta vienu metu elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP) ir duomenys bus įrašyti į LKD išduotas ženklinimo pažymas. Ženklinamų šuniukų amžius turi būti nuo 6 sav. iki 3 mėnesių. Šuniukų ženklinimas turi atsispindėti jų kilmės liudijimuose. Nepaženklinus šuniukų  iki 3 mėnesių, turi būti atlikti vados genetiniai tėvystės tyrimai, kuriuos apmoka veisėjas; priešingu atveju kilmės liudijimai skelbiami negaliojančiais. Esant reikalui, veisėjas privalo sudaryti sąlygas LKD klubo atstovams apžiūrėti vadą.

13.8.  LKD klubas pateikia LKD sekretoriatui šuniukų ženklinimo pažymas ir ženklinimo ataskaitą per 2 savaites nuo vados paženklinimo.

13.9. Šuniukai gali būti perduodami kitam savininkui ne jaunesni nei 2 mėnesių amžiaus.

13.10. LKD reikalaujant, šuniukų veisėjas privalo atlikti vados DNR  tėvystės tyrimus. LKD apmoka tokius tyrimus. Jei paaiškėja, kad veisėjas pateikė neteisingus duomenis apie tėvus, jis privalo kompensuoti DNR tyrimų kainą.

13.11. Kartu su kilmės dokumentų vadai užsakymu turi būti pateikti visi šunų tėvų įvertinimai ir titulai (kopijos, pažyma).  Kilmės liudijimo kaina skaičiuojama gavus užsakymą, vėliau neperskaičiuojama. Jei užsakomi kilmės dokumentai vadai kalės/šuns, kurie anksčiau jau turėjo šuniukų ir nuo to laiko jų įvertinimų ir titulų sąrašas nepakito, klubo atstovas gali pakartotinai neteikti titulus ir įvertinimus patvirtinančių dokumentų kopijų.

13.12. Veisėjui pageidaujant, jo vada gali būti reklamuojama nemokamai LKD tinklapyje. Duomenis apie vadą LKD tinklapio administratoriui pateikia LKD klubas.

 

14. NUOBAUDOS

14.1. LKD veisėjas  laikomas nusižengusiu, jeigu:

14.1.1.    veisia šunis be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų;

14.1.2.    pardavinėja šunis be FCI pripažįstamų kilmės liudijimų;

14.1.3.    klastoja LKD kilmės liudijimus ar kitus dokumentus;

14.1.4.    sąmoningai pateikia neteisingą informaciją apie vadą;

14.1.5.    kergia savo šunį su kalėmis, neatitinkančiomis LKD šunų veisimo nuostatų reikalavimų (žinodamas, kad palikuoniai negali gauti FCI pripažįstamų kilmės liudijimų);

14.1.6.    piktybiškai neprižiūri savo šunų ir jų palikuonių, kankina juos ar kitaip pažeidžia LR GGAĮ 4 ir 11 straipsnius ir/ar 17 straipsnio  2 dalį;

14.1.7.    turintys bendrą turtą (kartu gyvenantys)  šeimos nariai vykdo 14.1.1. – 14.1.6. punktuose nurodytą veiklą .

14.2. Veisėjui pažeidus LKD įstatus, šiuos nuostatus ar kitus LKD reikalavimus, LKD Tarybos sprendimu, priklausomai nuo nusižengimo sunkumo, gali būti duodamas įspėjimas, suspenduojama veisėjui priklausančių (fiksuojant pažeidimo datą) šunų veisimo teisė iki 3 metų, t.y., nusižengimo dieną jam priklausančių šunų, įskaitant bendrasavininkystės ir veisimo teisės perdavimo atvejus, palikuoniams LKD kilmės liudijimai nebus išduodami nustatytą laikotarpį, uždaromas veislynas visam laikui, t.y., nusižengimo dieną jam priklausantys šunys, įskaitant bendrasavininkystės ir veisimo teisės perdavimo atvejus, daugiau neveisiami. Nuobaudas skiria LKD Taryba.

14.3. Veisimo teisė veisėjui gali būti atstatyta LKD Tarybos sprendimu, pasibaigus suspendavimo terminui arba išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindas veisimo teisei suspenduoti.

14.4. Veisimo teisės suspendavimo nuobauda taikoma visiems šunims, nusižengimo dieną priklausiusiems veisėjui, net jei jie vėliau buvo parduoti/perduoti kitam savininkui.

14.5. Vadai kilmės liudijimai neišduodami, net jei LKD klubas ir bus išdavęs kergimo sutartį:

14.5.1. veisėjui tris kartus per anksti sukergus tą pačią kalę;

14.5.2. neatlikus reikiamų sveikatos tyrimų iki kito kergimo (po to, kai tos kalės vadai buvo išduoti kilmės liudijimai su žyma „netinkamas veisti“ dėl neatliktų sveikatos tyrimų).

14.6. Visais atvejais, kai vadai kilmės liudijimai neišduodami, veislyno veikla sustabdoma. Tolesnį sprendimą dėl veislyno veiklos priima LKD Taryba.

14.7. Jei nusižengimus padaro vienas iš šuns ar veislyno bendrasavininkių, kitų bendrasavininkių nekaltumas nemažina nuobaudų.

 

15. ŽENKLINIMAS

15.1. Visi šuniukai ženklinami elektronine tapatybės nustatymo priemone (ETNP), papildomas žymėjimas gali būti tatuiruotė (LŠVK numeris).

15.2. Šuniukai ženklinami ne anksčiau kaip 6 sav. ir ne vėliau kaip 3 mėn. amžiaus.

15.3. Ženklinti integriniu grandynu gali tik LR VMVT licenziją turintys asmenys.

15.4. Ženklintojas paženklina šuniuką ir išduoda šuns ženklinimo pažymą, kurioje įrašytas šuns LŠVK numeris, veislė, vardas, lytis, ETNP numeris bei nurodytas veisėjas arba savininkas. ETNP numerį pažymos pagrindu į kilmės liudijimą įklijuoja/įrašo ženklintojas arba LKD klubo atstovas ir savo parašu patvirtina, kad numeris atitinka pažymą

15.5. Žymą „veislės brokas“ gali dėti LKD klubo atstovas arba veisėjas, nurodydamas priežastį kilmės liudijime ir ataskaitoje, kuri pristatoma į LKD sekretoriatą. Žyma „veislės brokas“ dedama  nustačius diskvalifikuojančius požymius, įrašytus tos veislės standarte.

15.6. Jei yda, augant šuniui, išnyksta, po kompetentingo LKD klubo atstovo apžiūros, jam pasirašius apžiūros aktą ir nurodžius priežastį, šuns kilmės liudijimas perdaromas. Šuns savininkas privalo sumokėti minimalią kilmės liudijimo kainą.

 

16.   BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16.1. Kiekvienas veisėjas privalo pats domėtis LKD veisimo nuostatų ir jų priedų turiniu ir pakeitimais. Atskirų šių nuostatų dalių negaliojimas nereiškia, kad negalioja visi nuostatai.

16.2. Prieš kiekvieną kergimą veisėjas ir reproduktoriaus savininkas turi įsitikinti, kad abu šunys atitinka veisimo reikalavimus.

16.3. Jei po vados įregistravimo ir kilmės liudijimų išdavimo paaiškėja, kad kilmės liudijimai buvo išduoti remiantis klaidingais duomenimis, kilmės liudijimai skelbiami negaliojančiais. Apie tai viešai skelbiama LKD tinklapyje www.kinologija.lt. Sprendimą dėl tolesnės veislyno veiklos priima LKD Taryba.

16.4. Veisėjas visiškai atsako už veisiamų šunų kokybę.

16.5. Dingę kilmės liudijimai skelbiami negaliojančiais. Apie tai viešai skelbiama LKD tinklapyje. Po skelbimo, atidžiai patikrinus aplinkybes, už nustatytą mokestį išduodamas šuns kilmės liudijimo dublikatas.

 

Lietuvos kinologų draugijos Šunų veisimo nuostatai su priedais priimti LKD Konferencijoje 2015 m. balandžio 25 d. ir įsigalioja nuo 2015 m. gegužės 1 d.

Priedas nr. 1

 

Veislės

Minimalus veisimo amžius (mėnesiai)

Klubo sąnario (HD) ir alkūnės sąnario (ED)

displazijos tyrimas

Patella tyrimas

FCI gr.

 

Kalės

Šunys  

Amžius

(mėn)

Leistini HD laipsniai

leistini ED laipsniai

Amžius

(mėn)

Leistinas laipsnis

I

šelčiai, šiperkai

14

9

 

 

I

valų korgiai

18

9

I

vokiečių aviganiai

18

12

12

A,B,C

0,1,2

I

kitos veislės

18

12

12

A,B,C

 

II

nykštukiniai pinčeriai, afenpinčeriai

14

9

 

 

II

cvergšnauceriai, anglų buldogai

18

9

II

pinčeriai

18

9

 

 

 

dobermanai

18

12

12

A,B

 

rotveileriai

18

12

12

A,B

statistikai

II

Neapolio mastinai, anglų mastifai, bulmastifai, Bordo dogai, brazilų mastifai, Pirėnų mastifai, ispanų mastifai, leonbergeriai, Kaukazo aviganiai, Vidurinės Azijos aviganiai, broholmeriai, Maljorkos buldogai, tozos, Korsikos šunys, Kanarų dogai, Anatolijos karabašai, Pirėnų kalnų šunys, Tibeto mastifai, , 

18

18

18

A,B,C,D - vienam iš poros turint laipsnį D, kito turi būti A ar B. Kalės su A, B, C laipsnio HD gali būti kergiamos kitoje šalyje su nepatikrintu patinu, jei toje šalyje neatliekami HD tyrimai.

 

 

senbernarai

24

18

 

niūfaundlendai

20

18

18

A,B,C - vienam iš poros turint laipsnį C kito turi būti A.

II

landsyrai

20

18.

18

A,B,C,D ( D - tik kalėms) -

vienam iš poros turint laipsnį C arba D kito turi būti A.

II

 vokiečių dogai,

24

18

18

 

A,B,C

 

 

juodieji rusų terjerai

18

18

II

Berno zenenhundai, didieji šveicarų zenenhundai, Apencelio zenenhundai, Entlebucho zenenhundai

24

18

18

A,B,C

ED suma </= 2

II

kitos veislės

18

12

12

A,B,C

 

III

Jorkšyro terjerai

14

12

 

14

PL suma </= 2

III

australų šilkiniai terjerai, anglų toIterjerai

14

9

 

 

 

 

Erdelio terjerai

18

12

12

A,B,C

III

kitos veislės

18

9

 

IV

triušiniai ir nykštukiniai taksai

15

9

 

IV

standartiniai taksai

18

9

V

nykštukiniai ir mažieji špicai

14

9

 

14

PL suma </= 2

V

miniatiūriniai meksikiečių plikieji šunys

14

9

 

 

V

amerikiečių akita, akita, Sibiro haskiai, Aliaskos malamutai, samojedai, čiau čiau, volfšpicai

18

12

12

A,B,C

 

V

kitos veislės

18

9

 

 

VI

Rodezijos ridžbekai, bladhaundai

18

12

12

A,B,C

 

VI

kitos veislės

18

9

 

 

VII

Dratharai (gimusiems po 2014-01-01)

18

12

12

A, B

0

OCD - free

VII

kitos veislės

18

12

12

A,B,C

 

 

VIII

Auksaspalviai,  Labradoro, lygiaplaukiai, garbanotieji, Naujosios Škotijos, Česapyko įlankos retriveriai

18

12

12

A,B,C

0,1,2

 

VIII

kitos veislės

18

12

12 *

A,B,C*

 

 

IX

didieji  pudeliai

18

12

12

A,B,C

 

IX

mažieji pudeliai

18

9

 

 

IX

čihuahua, rusų žaisliukai

14

9

 

14

0, 1

IX

kitos veislės

14

9

 

14

PL suma </= 2

X

levretės, vipetai

18

9

 

 

X

airių vilkogaudžiai

24

18

12

A,B,C

 

X

kitos veislės

24

18

 

0

lietuvių skalikai, amerikiečių buldogai, Rytų Europos aviganiai

18

12

12

A,B,C

0

kitos veislės

18

12

 

 

 

Kalės gali būti veisiamos iki 8 metų, šunims maksimalus veisimo amžius neribojamas

*spanieliams, gimusiems po 2007 01 01

HD testai privalomi, nepaisant amžiaus, visiems veisiamiems rotveileriams, dobermanams, retriveriams ir vokiečių aviganiams

Kitiems veisiamiems šunims HD patikrinimas turi būti atliktas, jei jie gimę po 2004 m. sausio 1d.,

Kai kergimui leistini HD laipsniai yra A,B,C, ir vieno iš poros laipsnis C, kitas turi turėti A arba B laipsnį

Užsienio šalyje, kurioje neatliekamas HD patikrinimas ir reproduktorius neturi atitinkamo sertifikato, gali būti kergiamos kalės, turinčios  tik A ar B displazijos laipsnius

ED suma </= 2 – kergiamų kalės ir šuns ED laipsnių suma neturi viršyti 2

Kai kergimui leistini ED laipsniai yra 0,1,2ir vieno iš poros laipsnis 2, kitas turi turėti 0 arba 1 laipsnį

PL suma </= 2 – kergiamų kalės ir šuns PL laipsnių suma neturi viršyti 2. PL suma skaičiuojama sudedant poros didžiausius vienos galūnės patella laipsnius (pvz. 0/0+1/2=2, 1/0+1/1=2, 1/0+2/2=3)

Jei patinus leidžiama kergti nuo 9 mėn. amžiaus, jiems tyrimus atlikti  galima anksčiau, bet patinui sulaukus 14 mėn. amžiaus PL tyrimai jam turi būti perdaryti. (galioja šunims gimusiems nuo 2013 m. balandžio mėn. 1 d.)

Užsienio šalyje, kurioje neatliekami kelio girnelės ir akių tyrimai, gali būti kergiamos kalės, kurioms nustatytas ne didesnis nei 1 patella laipsnis ir nenustatyta akių ligų, dėl kurių draudžiama veisti

 Priedas nr. 2

Veislė

Patologija

Reikalavimai veisimui

tyrimo dažnis

ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai koliai, šelčiai, australų aviganiai, belgų aviganiai, borderkoliai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *, CEA*

Negalima veisti

vieną kartą gyvenime

valų korgiai  kardiganai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

kas dvejus metus

cvergšnauceriai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

vieną kartą gyvenime

 

šarpėjai, anglų buldogai, Bordo dogai, Neapolio mastifai, mastifai, rotveileriai, senbernarai, leonbergeriai

Entropija, ektropija

Negalima veisti

Berno zenenhundas

Entropija, Paveldima katarakta, Posterior Lenticonus, N. opticus spenelio koloboma

Negalima veisti

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)*

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Vokiečių bokseriai

Distichiazė

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Ektropija

Turi būti registruojami

Ragenos distrofija (epitelinė/strominė)

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Ragenos distrofija (Ulcus cornea indolens)*, Paveldima katarakta

Negalima veisti

taksai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *, paveldima katarakta

Negalima veisti

kas dvejus metus

čiau-čiau

Entropija, ektropija

Negalima veisti

vieną kartą gyvenime

 

Aliaskos malamutas

Distichiazė, Ragenos distrofija

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Persistentinė vyzdžio membrana (PPM) *

Turi būti registruojami

Paveldima katarakta, Glaukoma, N. opticus spenelio koloboma

Negalima veisti

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Hemeralopija

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, brolių bei seserų

Samojedas

Distichiazė, Židininė/išplitusi židininė tinklainės displazija (RD)*, Ragenos distrofija

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Glaukoma

Negalima veisti. Šunis su vidutiniu Pectinate ligament displazijos (PLD)* laipsniu galima kergti su Pectinate ligament displazijos (PLD)* neturinčiu partneriu.

Persistentinė hiperplastinė lęšiuko kraujagyslinė plėvelė, Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis (PHTVL/PHPV)*, Persistentinė vyzdžio membrana (PPM)*

Turi būti registruojami

Paveldima katarakta, Uveodermalinis sindromas

Negalima veisti

Tinklainės displazija (RD)* ir skeleto anomalija

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Sibiro haskis

Distichiazė, Židininė/išplitusi židininė tinklainės displazija (RD)*, Ragenos distrofija

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

vieną kartą gyvenime

Entropija, Paveldima katarakta, Uveodermalinis sindromas, Geografinė tinklainės displazija (RD)*

Negalima veisti

Glaukoma

Negalima veisti. Šunis su vidutiniu Pectinate ligament displazijos (PLD)* laipsniu galima kergti su Pectinate ligament displazijos (PLD)* neturinčiu partneriu.

Persistentinė hiperplastinė lęšiuko kraujagyslinė plėvelė, Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis (PHTVL/PHPV)*

Turi būti registruojami

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

anglų ir amerikiečių kokerspanieliai, anglų springerspanieliai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

kas dvejus metus

 

Garbanotasis retriveris

Distichiazė, Ragenos distrofija

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Entropija, Paveldima katarakta

Negalima veisti

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Lygiaplaukis retriveris

Distichiazė

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Ektopinė blakstiena

Turi būti registruojami

Entropija

Negalima veisti

Glaukoma

Negalima veisti. Šunis su vidutiniu Pectinate ligament displazijos (PLD)* laipsniu galima kergti su Pectinate ligament displazijos (PLD)* neturinčiu partneriu.

Lęšiuko priekinės kapsulės Y-katarakta

Tai yra neigiamas dalykas, tačiau galima veisti, kergiant su laisvu nuo Y-katarakta partneriu. Šunys, turintys šia patologiją turi būti registruojami

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Auksaspalvis retiveris

Distichiazė, Ragenos distrofija, Židininė/išplitusi židininė tinklainės displazija (RD) *

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

Entropija, Paveldima katarakta, Geografinė tinklainės displazija (RD)*, Tinklainės pigmentinio epitelio distrofija (RPED)*,

Centrinė progresuojanti tinklainės atrofija (cPRA) *

Negalima veisti

Rainelės cistos, Pigmentinis uveitas, Gimę su rainelės augliu ir C.ciliare, Persistentinė vyzdžio membrana (PPM) *

Turi būti registruojami

Totalinė tinklainės displazija (RD)*

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)*

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

Labradoro retriveris

Distichiazė, Ragenos distrofija, Židininė/išplitusi židininė tinklainės displazija (RD)*

Galima veisti, kergiant su sveiku partneriu

kas dvejus metus

 

Entropija, Rainelės melanoma, Paveldima Tinklainės pigmentinio epitelio distrofija (RPED)*, Centrinė progresuojanti tinklainės atrofija (cPRA)*, Katarakta, Geografinė tinklainės displazija (RD)*,

Negalima veisti

Persistentinė vyzdžio membrana (PPM)*, Persistentinė hiperplastinė lęšiuko kraujagyslinė plėvelė, Persistentinis hiperplastinis pirminis stiklakūnis (PHTVL/PHPV)*, Rainelės cistos

Turi būti registruojami

Totalinė tinklainės displazija (RD)*, Tinklainės displazija (RD)* ir skeleto anomalija

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA)*

Negalima veisti. Negalima veisti tėvų, rekomenduojama neveisti brolių ir seserų

pudeliai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

Visos IX grupės veislės, išskyrus pudelius ir čihuahua

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

vieną kartą gyvenime

 

afganų kurtai

Progresuojanti tinklainės atrofija (PRA) *

Negalima veisti

*angliška ligos pavadinimo santrumpa

Akių tyrimai turi būti atlikti lentelėje nurodytiems veisiamiems šunims ir kalėms, gimusiems po 2002 m. liepos 1 d.

Akių tyrimai daromi ne jaunesniems nei vienerių metų šunims ir kalėms

 

 

Skaityti 6338 kartai Atnaujinta 15 birželio 23, Antradienis 09:31
Daugiau šioje kategorijoje: « Veislyno kūrimas